- žiemuiti
- מiemùiti, -ùja, -ùjo (hibr.) NdŽ, LD30 žr. žiemoti: 1. Daug jų (vėžių) čia par mum žiemùit susrinkę Aps. 2. Ana žiemą nežiemùja savo pirkioj Dglš. Kad ant lauko nežiemùit Brsl. Aš boba buvau (viena gyvenau), ė pieva nežiemùjo per mane nešienauta Švnč. Rugys, miežis ir aviža susitarė žiemuiti lauke LTsIV454. \ žiemuiti; pražiemuiti
Dictionary of the Lithuanian Language.
